Jessie Rogers dulkinasi prie pianino.
Muzikos mokyklos mokinė Jessie Rogers, sėdėdama prie fortepijono ir liesdama švelnius klavišus, skamba švelniausias, romantiškiausias muzikos melodijas. Šviesiaplaukė improvizuoja, stengiasi pavaizduoti tai, kas vyksta jos sieloje, nebijo to suklastoti, nes joje gyvenanti meilė neturi kirmgraužos. Kuo ilgiau mieloji sėdi ant kėdės, tuo gausiau teka jos plyšys ir tarpvietėje atsiranda saldus niežulys, kuo ilgiau ji galvoja apie savo išrinktąjį, tuo dažniau plaka širdis. Netrukus pianistės mažos krūtys prisipildo ir tampa tokios sunkios, kad po stilinga sniego baltumo suknele susigrūdo kamuoliukai, įkvepianti energija ima sproginėti nimfetą. Nuostabiame skrajute pabunda pasakiškas troškimas, kuris sujaukia mintis ir verčia atitrūkti nuo žaidimo ritmo, dėl to tenka daryti muzikinę pertraukėlę. Arši gražuolė Jessie Rogers nusirengia, kad suteiktų savo kvapą gniaužiančiam mažam kūneliui laisvės, švelnumo, glamonių, kurių taip reikia norint nuraminti deginantį, skaudantį, skausmingą geismą. Šviesiaplaukė lėlė slysta po fortepijonu, patogiai įsitaiso prie kojos, plačiai išskėsdama klubus, ilgus pirštus panardina į žydinčią raudonai skliaujančią krūtinę. Neprognozuojamas sunkus euforijos srautas perveria kūną, kūnas dreba nuo orgazmų, suteikdamas išganingą euforiją susijaudinusiam padarui.
