Pasilenkęs ant brandžios kalės, sergančios vėžiu.
Subrendusi šeimininkė Emilija staiga tampa savo jauno svečio Eduardo, kuris iš nakvynės namų išsikraustė į nuomojamą butą, dėmesio objektu, norėdamas be problemų rašyti baigiamąjį darbą. Barzdotas akiniuotas vyras Balzako amžiaus tetą kankina ne veltui – už praktinę darbo dalį teko susimokėti visomis turimomis lėšomis, o dabar nebėra pinigų už nakvynę. Gudrus vyras nusprendė suvilioti storą, antsvorio turinčią moterį, tada nutempti ją į miegamąjį, kur pamatė didžiulę dvigulę lovą, sulenkti šuniuko šuniuką ir sutrenkti ją kirkšnies mazgu taip, kad ji pamiršo sumokėti už kitą mėnesį. Ediko planas veikė kaip sprogstamasis mechanizmas Talibano bombonešiui: Emilija su džiaugsmu čiulpė mielas savo svečio lūpas, ji suraukė savo šiurkštų liežuvį jam burnoje iki pat tonzilių per prancūzišką sėkmę, o paskui jėga nutempė prikibusią damą į gultą. Paprastai pusė rūbinės yra tuščia, tačiau dabar šviesiaplaukė apkūni moteris kartu su savo partneriu ją užima ištisai, šviesūs plaukai išsibarstę ant pagalvių, karščiu trykštančius kūnus vėsina nuo pelerinos vėsa. Edikas elgiasi kaip tikras damų vyras – poliruoja seną, suglebusį šeimininkės reprodukcinį organą, neria liežuviu į pūlingą kaip urvas požeminiame, užtvindytame urve, po kurio subrendusią kalę palenkia į vėžį.
