Nenumaldoma aistra.
Dvi vyresnės kartos negali būti lovoje vienu metu, nes Ričardas turi skristi į konferenciją, o jo žmona Reičelė turi prižiūrėti du jos padaugintus berniukus. Vaikinai užaugo, bet galvoje tik jaunikliai, gėrimas, vakarėliai namuose, kai tėvai išvykę, ir nuolatinės problemos, su kai kuriomis vis dar tenka susidurti tėvams. Sutuoktiniai praktiškai neturi asmeninės erdvės ir laisvo laiko, tačiau juose buvusi, nenumaldoma aistra retkarčiais išlenda iš kūno ir priverčia sielas kurti pasipiktinimus miegamajame. Reičelė viską apskaičiavo – atžala po naktinio pasimatymo vis tiek turėtų miegoti kaip negyva, be to, ji girdėjo, kaip vaikai į namus tempė dvi jaunas damas, pusę nakties dejuojančias nuo šlaunų pliaukštelėjimo ant asilų. O Ričardui lieka papildomas pusvalandis, kurį kompetentingi, patyrę sutuoktiniai gali išnaudoti savo naudai. Užkimšta, įdegusi mama kaip sena paleistuvė rašinėja ant tėčio kukan ir po tribūnomis dejuoja kaip palinksmėjęs po žaidėjų pergalę atsakingose rungtynėse. Ričardo gakta neskutuota, nes jis nesiruošė susitikti su savo meiluže, tačiau sumani mažoji žmona pasirūpino ir susitvarkė taip, kad aistra sujudino jų kambarį ir dažai ant sienų tirpo nuo pakilusios oro temperatūros
