Dėdė atėjo į svečius.
Pavargusi dukra grįžo namo po ilgų pamokų. Blogos kojos. Visą dieną bėgiojau nuo pastato prie pastato: šiandien man nesisekė pamokos, kažkaip viskas nepavyko, skirtinguose pastatuose. O, mielas dėde namuose! Jis kaip tik vakar atėjo pas juos pabūti savaitei. O, kodėl jis mano kambaryje? Na, gerai, aš taip pavargau. Bet brangus dėdė negalėjo palikti be pagalbos mielos jaunos dukterėčios, į kurią vakar vakarieniaudamas pažvelgė į akis. Malonus kojų masažas, tada švelniai vaikščiojo per siauras pėdas. Dieve mano! Kokia KRŪTIS! - Dėde, ką tu darai? Jo niūrios rankos jau vaikšto po burnoje tirpstantį liestojo biustą, suteikdamos jai iki šiol nepažintą malonumą. Dėde, kodėl? – Tylėk, kvaily, dėdei leidžiama, jam VISKAS leidžiama! Jis akimirksniu numetė beveik nesipriešinančią merginą ant lovos ir, įlipęs į kelnaites, tyrinėjo slapčiausias mielosios skylės kampelius ir plyšius, atnešė kūdikį į tokį pasiutimą, kad vargšelė turėjo kišti kumštį į savo gražią burną! Po to jis privertė ją masturbuotis savo ne itin stačią varpą ir, nepasiekęs rezultato, traukė išsigandusiam angeliukui mažą galvelę, ėmė įnirtingai dulkinti jos rausvą gerklę. Ir štai jauniklis pradėjo kilti, pajutęs susijaudinusią mėsą ant liežuvio. Jie jau baigė kartu – įnirtingai ir garsiai, kupini pasitikėjimo ir dėkingumo vienas kitam.
